Žurnalistika ir jos atsakomybė

Kaip priimami sprendimai žurnalistikoje? Kokia atsakomybė tenka žiniasklaidai demokratinėje valstybėje? Tai klausimai, kurie ne tik susiję su profesionaliais žurnalistais, bet ir su mūsų, kaip visuomenės narių, požiūriu į naujienų vartojimą ir kūrimą. Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija po konkurso buvo atrinkta dalyvauti unikaliose kūrybinėse dirbtuvėse „Kaip dirba žurnalistai? Kokia atsakomybė tenka žiniasklaidai?“, kurios vyko kaip dalis renginio PERSPECTIVES ir suteikė galimybę 33 mūsų mokiniams giliau pažvelgti į žurnalistikos pasaulį.

Šios dirbtuvės, kurios startavo balandžio 9 dieną mūsų gimnazijoje, yra skirtos jauniems žmonėms, siekiant skatinti juos kritiškai vertinti žiniasklaidą ir ugdyti atsakingą požiūrį į naujienų sklaidą. Dirbtuves vedė jauni, specialiai apmokyti lektoriai iš Vokietijos – Jenny Jessica Sommer ir Julius Koenitz, kurie pasidalino savo patirtimi ir įžvalgomis apie žurnalistiką ir jos reikšmę demokratinėje visuomenėje. Lektoriai ne tik pristatė žurnalistinio darbo principus, bet ir skatino diskusijas apie tai, kaip žiniasklaida formuoja mūsų požiūrį į pasaulį.

Žurnalistikos ir atsakomybės klausimas

Dirbtuvės suteikė erdvę ne tik susipažinti su žurnalistinės žiniasklaidos veikimo principais, bet ir pasvarstyti apie laisvos spaudos reikšmę demokratijai. Žurnalistai, dirbdami laisvoje visuomenėje, prisiima svarbią atsakomybę – jie turi ne tik perduoti informaciją, bet ir rūpintis jos tikslumu, objektyvumu ir etikos normų laikymusi. Tačiau ši atsakomybė nesibaigia tik faktais – žurnalistai turi ir moralinę atsakomybę už tai, kaip jų pateikiama informacija gali paveikti visuomenės nuomonę ir pažiūras.

Dirbtuvėse buvo akcentuojama, kaip svarbu ugdyti kritinį mąstymą ir gebėjimą analizuoti skirtingų žiniasklaidos kanalų turinį. Mokiniai sužinojo, kaip išskirti patikimas naujienas nuo klaidinančios ar netikros informacijos, ir mokėsi vertinti, kokią įtaką gali turėti naujienų pateikimo būdas.

Kompetencijų ugdymas

Dirbtuvės taip pat padėjo suprasti žurnalistikos principus ir ugdė įvairias kompetencijas. Pažinimo kompetencija, skatinanti kritinį mąstymą, buvo pagrindinis įgūdis, kurį mokiniai įgijo. Komunikavimo kompetencija padėjo išmokti analizuoti ir interpretuoti pranešimus, o skaitmeninė kompetencija leido geriau suprasti, kaip saugiai ir atsakingai naudotis skaitmeniniu turiniu. Kūrybiškumo kompetencija, be abejonės, tapo svarbia priemone tyrinėjant žiniasklaidos tematiką, o pilietiškumo kompetencija padėjo suvokti žurnalistikos vaidmenį formuojant demokratinę visuomenę.

Išvada

Šis renginys yra iniciatyvos PERSPECTIVES („Perspektyvos“), skirtos nepriklausomai, konstruktyviai, daugiasluoksnei ir daugiašalei žurnalistikai remti, dalis. Iniciatyvą įgyvendina tarptautinis redaktorių tinklas, kuriam vadovauja Goethe’s institutas. PERSPECTIVES iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Ši veikla yra vertingas žingsnis link jaunų žmonių informuotumo didinimo apie žurnalistiką ir žiniasklaidos atsakomybę. Tai renginys, kuris skatina moksleivius ne tik pažinti žurnalistų darbą, bet ir mąstyti kritiškai apie naujienų, kurias jie kasdien suvokia, šaltinius ir turinį. Po šių dirbtuvių mokiniai išmoko ne tik naudotis žiniasklaida, bet ir gebės ją vertinti kaip svarbų įrankį demokratinėje visuomenėje.

Rasa Širmulienė